Nors sniegas dar nenutirpo, sujudo sodybų pirkėjai. Norintiems įsigyti jaukią priebėgą nuo didmiesčio šurmulio, vasaris itin tinkamas laikas naudingiems sandoriams, nuoseklioms deryboms.

Pagrindiniai kriterijai renkantis sodybą išlieka nedidelis atstumas (apie 50 km) nuo didžiųjų miestų, patogus susisiekimas, šalia esantis miškas, parkas, ežeras ar kitoks vandens telkinys, pastatų būklė. Sodybų  kainos svyruoja nuo 100 iki 1 mln. litų.   Pardavėjai, kurie turi išskirtinį objektą, prašo nemažos sumos ir ne visada linkę derėtis.

NT agentūros “DZL” direktorės Gintarės Zacharovos teigimu, sodybų pasiūla gana ribota. Kuklus vienkiemis būtų apie 70.000 – 100.000 Lt, o vaizdingoje vietoje, nedideliu atstumu nuo didmiesčio, prie vandens telkinio, su šiuolaikišku namu sodyba kainuos 250.000- 600.000 Lt.

Lyginant su iki kriziniu laikotarpiu, dabar sodybos tapo mažesnių plotų.  Žmonės linkę ne patys statyti, o pirkti su jau esančių namu ar bent pamatais. Sodyba skirta poilsiui, todėl mažiau investuojama ir laiko, ir lėšų. Pirkėjai yra taupesni, atsakingai vertina išlaidas.

„Sodybų paklausą lemia nebe tai, jog norima investuoti į papildomą nekilnojamąjį turtą. Jos įsitikinimu, sodybų ieškoma, nes žmonės kelia vis didesnius reikalavimus kokybiškam  laisvalaikiui, labiau imtas vertinti poilsis gamtoje, ekologiškos atostogos, ekologiškų daržovių auginimas“, - teigia Gintarė Zacharova.

Populiariausi sodybų regionai yra Trakų, Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Varėnos rajonai,  Druskininkai. 

Pagalba verslininkams! 1299 litai už 3000 litų vertės profesionalų glausto verslo plano parengimą konsultacijų bendrovėje DZL - tai būtina, jei ieškote finansavimo!

Tinkamai pateiktos originalios, perspektyvios ir konkurencingos idėjos — sėkmingo verslo pradžia! Paruošėme išskirtinį pasiūlymą verslininkams, ieškantiems finansavimo — siūlomeprofesionalų glausto verslo plano parengimą konsultacijų bendrovėje DZL už Jūsų dėmesio vertą kainą. DZL dirba su INVEGA, GARFONDU.

Eiti i beta.lt

Vietnamas – sparčiai besivystanti, strategiškai unikalioje Azijos geografinėje vietoje esanti valstybė. Beveik 100 mln. gyventojų turinčioje šalyje jau yra įsitvirtinę populiariausi prekių ženklai. Sparčiai auganti paklausa šioje rinkoje domina įvairių pasaulio šalių eksportuotojus. Vietnamas, ištroškęs investicijų ir inovatyvių technologijų, mielai priima patrauklias kitų šalių verslininkų iniciatyvas.

Verslo potencialas Vietnamo Socialistinėje Respublikoje lietuviams dar mažai žinomas, tačiau politinis ir ekonominis Vietnamo stabilumas bei saugumas suteikia galimybę verslą racionaliai prognozuoti ir plėtoti šioje valstybėje.

Sferos: metalai, nekilnojamasis turtas, turizmas, rūbai ir tekstilė, žuvininkystė, kt.

Šių metų spalio 25-26 dienomis, Vilniuje, geografiniame Europos centre, vyko tarptautinis Baltijos regiono šalių Investuotojų forumas, kurio tikslas – skatinti verslo plėtrą, gerinti investicinę aplinką ir aptarti ateities perspektyvas.

Dvi dienas trukęs renginys tapo Baltijos šalių verslo jungtimi ir sutelkė  pagrindinius sprendimų priėmėjus Baltijos regione: globalios ir regioninės ekonomikos ekspertus, valstybių ir verslo lyderius, akademikus, tarptautinę ir vietinę žiniasklaidą.

Verslo paslaugų sektorius lėtai atsigauna, o populiarios jau nebe vien konsultacijos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Specialistai sako pastebintys, kad Lietuvos verslas, vis dažniau kreipiasi į profesionalus, o ne pasitiki savo jėgomis.

Verslo konsultacijų bendrovės DZL direktorė Gintarė Zacharova sako, kad populiariausi išlieka verslo planai, kuriais įmonė siekia gauti finansavimą naujam projektui vystyti. Rengiami glausti planai, atsakantys tik į finansinei institucijai rūpimus klausimus, pavyzdžiui reikalingi gauti lėšų bankuose. Dažniausiai perkamų planų kaina siekia nuo 7 tūkst. litų iki 10 tūkst. litų.

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/kas-ir-kam-lietuvoje-perka-verslo-planus-29917.html

www.ekonomika.lt

Po  kelių metų pertraukos rinka pastebi teigiamus poslinkius verslo paslaugų sektoriuje. Tiesa, kol kas paslaugų spektras gana siauras ir labiau būdingas toms verslo šakoms, kurių pokyčiams didžiausią įtaką daro ES fondų remiamos investicijos, tačiau paklausa auga jau antrą pusmetį iš eilės nuo 2011 m. rugsėjo. Kaip rodo pardavimų tendencijos, dažniausiai perkami verslo planai, kurių kaina svyruoja apie 7.000-10.000 Lt.

Populiariausiais išlieka verslo planai, kai įmonės ieško finansavimo.  Kartais finansavimo ieškoti skubama gerai neapgalvojus viso verslo plano, neišsiaiškinus detalių, nesuskaičiavus tikslios reikiamos sumos. Neišbaigti projektai nevertinami rimtai.  Net ir su puikiai parengtu verslo planu, pas tą patį investuotoją  kreiptis antrą kartą negalima.

“Jei atėję pas investuotoją pasakysite, kad reikia milijono iškart naujai idėjai – tikimybė gauti finansavimą yra gerokai menkesnė, nei ta, kai ateisit su detaliu planu ir parodysit kaip jūsų investicijos yra išsidėliojusios per ateinančius metus”, teigia bendrovės „DZL“ vadovė Gintarė Zacharova.

Rečiausiai užsakomi verslo planai, skirti įmonės vidiniam valdymui, nors pastarasis yra pats svarbiausias, kadangi pagal jį veikia įmonė. Mažų įmonių valdymas vis dar chaotiškas. Tai lemia ne tik planavimo stoka, bet ir būtinybė staigiai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.

Šiuo metu pirkėjai renkasi gana glaustus verslo planų variantus, kurių kainos svyruoja apie 7.000 – 10.000 Lt. Pagrindinis uždavinys - kad būtų atsakymas į būtinus klausimus tiems, kam skirtas verslo planas.  Platesnės analizės nereikalaujama.

Pasak G. Zacharovos, atsižvelgiant į esamas paslaugų verslui rinkos tendencijas, labai tikėtina, kad tokioje lėto augimo būsenoje sektorius išsilaikys dar artimiausius 12 mėnesių: „Įvertinant šalies ūkio raidos prognozes, vargu ar šiandien galima tikėtis itin spartaus paklausos šuolio“. Euro zonos krizė yra sustiprėjusi ir išlieka  pasaulio dėmesio centre, o tai įtakoja ir verslo aplinką Lietuvoje.  Vis dar jaučiama  optimizmo stoka. Stipriau atsigauti vartojimui trukdo gana prasti vartotojų lūkesčiai. Tai lemia neaiški pasaulio ūkio situacija. 

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai ima pastebėti naują tendenciją - Lietuvoje prabangos kodu tampa pašto indeksai. Spėjama, kad šią madą į Lietuvą atvežė JAV gyvenantys mūsų tautiečiai.


Vienais prabangiausių yra laikomi Vilniaus m. Senamiesčio kodai: 01130, 01131, 01134, apimantys Vokiečių, Universiteto, Gaono, Žemaitijos ir kitas gatves, taip pat Žvėryne, Latvių g. (08113), Valakampiuose (10103). Šiose vietose nekilnojamojo turto kainos pačios aukščiausios, o savininkų lūkesčiai - mažai įtakoti krizės. Kai kurie butai pardavinėjami net iki 20.000 lt/kv.m.
Lietuvoje nėra tradicijos skelbti brangiausių pašto indeksų pagal nekilnojamojo turto vertę, todėl abejotina kad ši nauja tendencija prigytų, teigia konsultacijų bendrovės „DZL“ direktorė Gintarė Mikučionytė. Be to,  ne retai rinkoje pardavinėjami tik keli kvartalo objektai, todėl neteisinga būtų pagal juos nustatyti viso rajono NT objektų vertę. Amerikiečiai puikuojasi geru zip‘u (zip code - ang. pašto indeksas), o lietuviams kol kas patogiau vietą būtų apibūdinti mikrorajo pavadinimu.
Pastebima ir tai, kad klientai, nurodydami, kur pageidautų įsigyti butą, pamėgo įvardinti konkretų adresą, o ne visą gatvę, kaip antai Olimpiečių g. 1, Konstitucijos pr. 9 ar A.Juozapavičiaus g. 3. Pasak Gintarės Mikučionytės, tikslaus adreso fenomenas, kaip objekto pavadinimas, tapo populiarus greičiausiai todėl, kad mūsų gatvės ir rajonai nėra vienalyčiai, juose - vos vienas ar du gyvenamieji objektai atitinkantys pasaulietiškus kokybės standartus apimančius infrastruktūrą, vietą, vaizdą, statybų kokybę.
Anot bendrovės, realistiškais klientų lūkesčiais turi rūpintis NT brokeriai. Tokį patį pašto kodą turintys pastatai stovi netoli vienas kito, tačiau gali būti visiškai skirtingi savo parametrais bei kaina. Brokerio atsakomybė – paaiškinti vietos specifiką, kainos sandarą ir neklaidinti kliento.

Po vieno didžiausių nekilnojamojo turto kainų kritimo, analitikai pastebi pirmuosius Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) stabilizacijos ženklus. Būsto rinkoje pirkėjai tapo aktyvesni, kainos nežymiai ėmė kilti, Lietuvoje veikiantys bankai gerina finansavimo sąlygas.
 
Dar neseniai visi buvo paskendę įvairiose prielaidose ir prognozėse, kad būsto kainos ir toliau kris, o rinka išlaikys pasyvias nuotaikas. Tačiau jau nuo vasaros pabaigos suaktyvėję pirkėjai suteikė daugiau optimizmo. Remiantis NT portalų duomenimis, galima daryti prielaidą, jog nekilnojamojo turto kainų "dugnas" jau buvo pasiektas 2010 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, teigia konsultacijų bendrovės „DZL“ direktorė Gintarė Mikučionytė. Spalio - lapkričio mėnesiais kai kuriuose būsto kainų sektoriuose stebimas 2-4% kainų kilimas. Tuo tarpu butų nuomos kainos Vilniuje ūgtelėjo iki 10% lyginant su 2010 m. I-II ketv.
 
Lietuvoje veikiantys bankai pradeda aktyviau įgyvendinti palankesnių kreditavimo sąlygų politiką, padedančią nekilnojamojo turto rinkai atsigauti. Paskolų išdavimo procesai ir požiūris į klientą tampa lankstesnis. Rinkoje išssiskiria keli bankai ir pradeda aktyviai tarpusavyje konkuruoti. Galbūt pinigai nėra dalijami taip plačiai, kaip 2004–2007 metais, tačiau pakankamai, kad nors truputį įtakotų NT rinkos atsigavimą.
 
Teikti vienareikšmiškas ateities prognozes sudėtinga. Nekilnojamojo turto rinkos kryptį reiktų sieti su bendra šalies ekonomine situacija, finansų sektoriaus padėtimi. Sulaukti 2010 m. paskutinio ketvirčio statistinių duomenų ir toliau atidžiai stebėti rinką, teigia Gintarė Mikučionytė.